{"id":1293,"date":"2025-01-08T11:14:55","date_gmt":"2025-01-08T11:14:55","guid":{"rendered":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/2025\/01\/08\/desimt-euro-sekmes-metu-lietuvoje-saugesne-valstybe-ir-finansu-sistema-spartesnis-geroves-augimas\/"},"modified":"2025-01-08T11:14:55","modified_gmt":"2025-01-08T11:14:55","slug":"desimt-euro-sekmes-metu-lietuvoje-saugesne-valstybe-ir-finansu-sistema-spartesnis-geroves-augimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/2025\/01\/08\/desimt-euro-sekmes-metu-lietuvoje-saugesne-valstybe-ir-finansu-sistema-spartesnis-geroves-augimas\/","title":{"rendered":"De\u0161imt euro s\u0117km\u0117s met\u0173 Lietuvoje: saugesn\u0117 valstyb\u0117 ir finans\u0173 sistema, spartesnis gerov\u0117s augimas"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p><strong>2025 m. sausio 1 d. sukanka 10 met\u0173, kai Lietuvoje \u012fvesta Europos S\u0105jungos (ES) bendroji valiuta euras. Man su kolegomis teko unikali proga aktyviai dalyvauti Lietuvos bankui rengiantis \u012fvesti eur\u0105 ir vertinant euro \u012fvedimo poveik\u012f \u0161alies ekonomikai\u200b<sup>1<\/sup>. Baigiantis pirmajam euro Lietuvoje de\u0161imtme\u010diui galime pagr\u012fstai pasid\u017eiaugti bendrosios valiutos s\u0117kme m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Euras paspartino Lietuvos ekonomikos bei gyventoj\u0173 reali\u0173j\u0173 pajam\u0173 augim\u0105 ir peln\u0117 visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105. Jau kuris laikas vie\u0161ojoje erdv\u0117je nebereikia \u012frodin\u0117ti euro \u012fvedimo naudos.<\/strong><\/p>\n<p><em><strong>Sigitas \u0160iaudinis<\/strong>, Lietuvos banko Pinig\u0173 politikos skyriaus vadovas<\/em><\/p>\n<p><strong>Euras \u2013 Europos vienyb\u0117s \u012frankis ir simbolis<\/strong><\/p>\n<p>Europos \u0161alys buvo ir yra susaistytos glaud\u017eiais tarpusavio prekybos ry\u0161iais, tod\u0117l bendrosios valiutos id\u0117ja \u2013 labai sena. Ji atspindi Europos siek\u012f skatinti ekonomin\u0119 integracij\u0105 ir koordinuoti ekonomin\u0119 politik\u0105, kad \u0161is pasaulio regionas tapt\u0173 ekonomi\u0161kai stipresnis ir politi\u0161kai saugesnis bei atgaut\u0173 ir i\u0161laikyt\u0173 po Antrojo pasaulinio karo suma\u017e\u0117jusi\u0105 tarptautin\u0119 \u012ftak\u0105. Po to, kai tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 1971 m. atsisak\u0117 su auksu susiet\u0173 valiut\u0173 Bretton Woodso sistemos, Europos lyderiai kryptingai d\u0117jo pastangas, siekdami stabilizuoti kontinento valiutas ir sukurti bendruosius pinigus: Wernerio planas (1970), Bazelio susitarimas 1972\u20131973 (\u201egyvat\u0117 tunelyje\u201c), Europos pinig\u0173 sistema (1979\u20131998) ir, pagaliau, iki euro (1999) atved\u0119s Europos pinig\u0173 s\u0105jungos projektas (1992). Tai stiprus Europ\u0105 vienijantis veiksnys. Susitelkusi Europa Lietuvai yra gyvybi\u0161kai svarbi.<\/p>\n<p><strong>Euro \u012fvedimas \u2013 nat\u016brali ir geriausia Lietuvos pinig\u0173 politikos t\u0105sa<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvos banko pinig\u0173 politika nuosekliai k\u016br\u0117 prielaidas euro \u012fvedimui. \u0160iuolaikin\u0117s Lietuvos nacionalin\u0117s valiutos kursas beveik vis\u0105 laik\u0105 buvo fiksuotas, neskaitant trumpo 1,5 m. laikotarpio, trukusio nuo savaranki\u0161k\u0173 laikin\u0173j\u0173 pinig\u0173 (talon\u0173) \u012fvedimo 1992 m. spalio 1 d.<sup>2<\/sup>\u00a0iki Lito patikimumo \u012fstatymo \u012fsigaliojimo 1994 m. baland\u017eio 1 d. Laikin\u0173j\u0173 pinig\u0173 (talon\u0173) kursas kito laisvai, siekiant pereinamojo laikotarpio ekonomikoje atrasti jo pusiausvyr\u0105. \u012evedus lit\u0105 1993 m. bir\u017eelio 25 d.<sup>3<\/sup>, Lietuvos bankas kryptingomis intervencijomis palaipsniui apribojo lito kurso svyravimus, nes paai\u0161k\u0117jo, kad nevaldomi svyravimai gali b\u016bti \u017eenkl\u016bs ir neigiamai paveikti ma\u017e\u0105 \u0161alies ekonomik\u0105 ir visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 nacionaline valiuta. Pagaliau po kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173 ir konsultacij\u0173 buvo nuspr\u0119sta 1994 m. baland\u017eio 1 d. grie\u017etai fiksuoti lito kurs\u0105 JAV dolerio at\u017evilgiu. Doleris tuo laiku buvo pagrindin\u0117 u\u017esienio valiuta m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Litas buvo fiksuotas rinkoje tuo metu vyravusiu santykiu 4 litai u\u017e JAV doler\u012f<sup>4<\/sup>.<\/p>\n<p>Lietuvai \u0117mus spartinti ekonomin\u0119 ir politin\u0119 integracij\u0105 su Europos S\u0105junga ir i\u0161sik\u0117lus euro \u012fvedim\u0105 kaip \u0161alies strategin\u012f tiksl\u0105, Lietuvos bankas, suderin\u0119s su Vyriausybe, i\u0161 anksto paskelb\u0117 apie skaidr\u0173 lito susiejim\u0105 su euru 2002 m. vasario 2 d. pagal ECB dien\u0105 prie\u0161 nustatyt\u0105 euro ir JAV dolerio apskaitin\u012f kurs\u0105<sup>5<\/sup>. \u0160tai kod\u0117l litas po to ilgus metus buvo susietas su euru tokiu neapvaliu kursu \u2013 3,4528 lito u\u017e eur\u0105.<\/p>\n<p>Lito kursas, fiksuotas euro at\u017evilgiu, palaik\u0117 \u0161alyje stabilesnes eksporto ir importo kainas, skatino tarptautin\u0119 prekyb\u0105 ir ekonomin\u0119 integracij\u0105 su Europos S\u0105junga, formavo nedidel\u0117s infliacijos l\u016bkes\u010dius, palaik\u0117 pasitik\u0117jim\u0105 Lietuvos ekonomine politika. Bet tai tik dalis paveikslo. Nema\u017eai Europos valstybi\u0173, kuri\u0173 ekonomikos taip pat yra atviros (t. y. eksporto ir importo santykis su \u0161alyje sukuriamu nacionaliniu produktu yra didelis), ilgus metus s\u0117kmingai taik\u0117 arba taiko kintamojo valiutos kurso strategijas. Taip yra, pavyzd\u017eiui, \u010cekijoje, Lenkijoje, \u0160vedijoje ar Norvegijoje; taip buvo Slovakijoje ir Slov\u0117nijoje iki euro \u012fvedimo. Be ekonomini\u0173 argument\u0173, Lietuvos fiksuotojo valiutos kurso strategij\u0105 l\u0117m\u0117 ir geopolitiniai motyvai. Paprastas, automatizmu pagr\u012fstas ir skaidrus valiutos kurso i\u0161laikymo modelis (valiut\u0173 valdyba) saugojo Lietuvos valiut\u0105 nuo politini\u0173 manipuliacij\u0173 rizikos jaunoje ir poliarizuotoje demokratijoje bei geopoliti\u0161kai jautrioje aplinkoje. Kartu \u0161i strategija spartino \u0161alies ekonomikos prisitaikym\u0105 prie b\u016bsimo euro \u012fvedimo ir integracij\u0105 \u012f Vakar\u0173 ekonomines ir politines strukt\u016bras.<\/p>\n<p>Nors ir tvirtai susiejusi lito kurs\u0105 su euru, Lietuvos ekonomika negal\u0117jo naudotis visais privalumais, kuri\u0173 gal\u0117jo suteikti euro \u012fvedimas, kaip antai priklausymu stambiai bendrosios valiutos ekonominei erdvei, i\u0161nykusia valiutos kurso rizika ir ma\u017eesn\u0117mis pal\u016bkan\u0173 normomis, tvaresne finans\u0173 sistema, pigesniais tarptautiniais atsiskaitymais, didesniu patrauklumu verslui ir investicijoms. Lit\u0173 pal\u016bkan\u0173 \u0161uolis ir valstyb\u0117s nemokumo gr\u0117sm\u0117 2008\u20132009 m. globalios finans\u0173 kriz\u0117s metu buvo ry\u0161kus \u0161i\u0173 skirtum\u0173 priminimas<sup>6<\/sup>.<\/p>\n<p>Taigi, Lietuva tur\u0117jo ai\u0161k\u0173 strategin\u012f tiksl\u0105 \u2013 \u012fvesti eur\u0105 kuo grei\u010diau, kai tik bus pasiekti ekonominiai euro \u012fvedimo kriterijai ir bus gautas politinis atsaking\u0173 Europos institucij\u0173 ir euro zonos nari\u0173 pritarimas. \u0160ios prielaidos susiformavo 2013\u20132014 m. ir Lietuva, gavusi teigiam\u0105 \u012fvertinim\u0105, 2014\u00a0m. liep\u0105 buvo pakviesta prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. prad\u017eios<sup>7<\/sup>.<\/p>\n<p><strong>Valstyb\u0117, \u012fmon\u0117s ir gyventojai sutaupo<\/strong><\/p>\n<p>\u012evedus eur\u0105 Lietuvoje strukt\u016bri\u0161kai suma\u017e\u0117jo pal\u016bkan\u0173 normos. Tai \u012fvyko d\u0117l \u0161i\u0173 trij\u0173 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173:<\/p>\n<ul>&#13;<\/p>\n<li>buvo panaikinta lito devalvacijos rizika;<\/li>\n<p>&#13;<\/p>\n<li>suma\u017e\u0117jo valstyb\u0117s ir kit\u0173 \u016bkio subjekt\u0173 skol\u0173 rizika, nes ekonomin\u0117 politika tapo labiau prognozuojama ir buvo panaikinti susiklost\u0119 disbalansai tarp ekonomikos dalyvi\u0173 turto litais ir \u012fsiskolinimo eurais;<\/li>\n<p>&#13;<\/p>\n<li>atsirado daug papildom\u0173 finans\u0173 krizi\u0173 prevencijos ir valdymo priemoni\u0173.<\/li>\n<p>&#13;\n<\/ul>\n<p>Fakti\u0161kai euro poveikis pal\u016bkanoms Lietuvoje visa apimtimi pasirei\u0161k\u0117 jau 2014 m., kai ES Taryba liepos 23 d. patvirtino negr\u012f\u017etam\u0105 lit\u0173 keitimo \u012f eurus kurs\u0105 ir euro \u012fvedimo Lietuvoje dat\u0105 \u2013 2015 m. sausio 1 d.<sup>8<\/sup><\/p>\n<p>Euro \u012fvedimas gerokai sustiprino Lietuvos, kaip valstyb\u0117s, finans\u0173 tvarum\u0105. LR Vyriausyb\u0117s skolinimosi reitingai pakilo nuo BBB iki A lygio. Anks\u010diau did\u017eioji dalis LR Vyriausyb\u0117s skolos buvo eurais, o pajamos \u2013 litais, tod\u0117l lito devalvacijos atveju Vyriausyb\u0117s skolos rizika b\u016bt\u0173 i\u0161augusi. Euro \u012fvedimas pa\u0161alino \u0161\u012f nesutapim\u0105. Lietuvos banko vertinimu<sup>9<\/sup>, d\u0117l euro \u012fvedimo vidaus rinkoje platinam\u0173 10 m. trukm\u0117s VVP pajamingumas suma\u017e\u0117jo 1,7 proc. punkto, o 10 m. euroobligacij\u0173 \u2013 1,2 proc. punkto. Tai leid\u017eia LR Vyriausybei sutaupyti pal\u016bkan\u0173 apie 0,25 proc. BVP kasmet.\u00a0<\/p>\n<p>Euro \u012fvedimas suma\u017eino vidutin\u0119 paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 \u012fmon\u0117ms ir nam\u0173 \u016bkiams 0,35 proc. punkto. D\u0117l to finans\u0173 \u012fmon\u0117s ir nam\u0173 \u016bkiai vidutini\u0161kai sutaupo po 0,07 proc. BVP pal\u016bkan\u0173 per metus. D\u0117l euro \u012fvedimo suma\u017e\u0117jusios valiut\u0173 keitimo ir tarptautini\u0173 atsiskaitym\u0173 i\u0161laidos leido Lietuvos ne bank\u0173 sektoriui sutaupyti ne ma\u017eiau kaip 0,05 proc. BVP per metus<sup>10<\/sup>.<\/p>\n<p>Lietuvos prisijungimas prie euro zonos padidino ir kredito \u012fstaig\u0173 sektoriaus finansin\u012f stabilum\u0105. Dalis Lietuvos kredito \u012fstaig\u0173 tapo Eurosistemos pinig\u0173 politikos operacij\u0173 partner\u0117mis ir gavo papildom\u0105 skolinimosi ir likvidumo valdymo eurais galimyb\u0119 Lietuvos banke.<\/p>\n<p><strong>Euro \u012fvedimas nesuk\u0117l\u0117 reik\u0161mingos infliacijos<\/strong><\/p>\n<p>Pirmaisiais metais po euro \u012fvedimo (2015 m.) Lietuvoje buvo net fiksuota neigiama vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija (\u20130,7 %). Eurostato vertinimu, technin\u0117s per\u0117jimo nuo lito prie euro s\u0105naudos padidino Lietuvoje 2015 m. sausio m\u0117nesio infliacij\u0105 0,04\u20130,11 proc. punkto, o v\u0117lesniais m\u0117nesiais \u0161is poveikis buvo nereik\u0161mingas. Eurostato vertinim\u0105 taip pat patvirtina Lietuvos banko darytas mokslinis tyrimas<sup>11<\/sup>, kuris parod\u0117, kad euro \u012fvedimas nepadar\u0117 reik\u0161mingo poveikio infliacijai penkeri\u0173 met\u0173 laikotarpiu. Tam tikrose kategorijose b\u016bta kain\u0173 svyravimo, ta\u010diau vidutiniu laikotarpiu jis nevir\u0161ijo \u012fprasto kain\u0173 augimo lygio, kartais buvo nulemtas i\u0161or\u0117s veiksni\u0173.<\/p>\n<p>Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f kainos Lietuvoje augo spar\u010diau nei vidutini\u0161kai Europos S\u0105jungoje, ta\u010diau pana\u0161iu tempu, kaip ir kitose Baltijos \u0161alyse, kaip b\u016bdinga ekonomikoms, art\u0117jan\u010dioms prie Vakar\u0173 valstybi\u0173 pragyvenimo lygio.<\/p>\n<p>Kain\u0173 augimas Lietuvoje nebuvo tolygus ir \u0161iuo laikotarpiu svyravo nuo 0,7 proc. defliacijos 2015 m. iki 18,9 proc. infliacijos \u0161uolio 2022 m. Kain\u0173 poky\u010di\u0173 svyravimus daugiausia l\u0117m\u0117 energijos komponent\u0117, veikiama energijos i\u0161tekli\u0173 kain\u0173 raidos. 2015 m. energija vartotojams per metus vidutini\u0161kai atpigo 11,8 proc., o d\u0117l bepreceden\u010dio energijos i\u0161tekli\u0173 kain\u0173 \u0161uolio 2022 m. ji pabrango 55,9 proc. Paslaugos, kuri\u0173 raida daugiau nei kit\u0173 grupi\u0173 atveju yra veikiama vidaus veiksni\u0173, da\u017eniausiai buvo pagrindinis infliacij\u0105 lemiantis veiksnys. Paslaug\u0173 kain\u0173 augimas buvo palyginti tolygus ir svyravo nuo 3,2 proc. (2016 m.) iki 12,2 proc. (2022 m.).<\/p>\n<p><strong>Atlyginim\u0173, pensij\u0173 augimas smarkiai aplenk\u0117 kain\u0173 did\u0117jim\u0105<\/strong><\/p>\n<p>Nuo 2015 m. prad\u017eios, kai buvo \u012fvestas euras, bendras kain\u0173 lygis paaugo 50 proc., o nominalusis atlyginimas \u201e\u012f rankas\u201c \u2013 beveik 150 proc. (1 pav.). Vidutin\u0117 valstybinio socialinio draudimo senatv\u0117s pensija taip pat padid\u0117jo beveik 150 proc. Vidutin\u0117s realiosios gyventoj\u0173 pajamos per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 atitinkamai padid\u0117jo 66 proc.<\/p>\n<p><\/p>\n<p><span style=\"font-size:12px;\">\u0160altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas. Paveikslo id\u0117ja i\u0161 Jurk\u0161as L. (2022). Gryn\u0173j\u0173 eur\u0173 20-met\u012f minint: k\u0105 Lietuvos gyventojams dav\u0117 euras. Lietuvos bankas, naujienos, 2022 m. gruod\u017eio 31 d.<\/span><\/p>\n<p>\u017dinoma, toks \u012fsp\u016bdingas gyventoj\u0173 pajam\u0173 augimas n\u0117ra vien euro nuopelnas, ta\u010diau jis i\u0161 esm\u0117s padidino \u0161alies visuomen\u0117s palankum\u0105 eurui (\u017er. 2 pav.). Lietuvos banko vertinimu, euro \u012fvedimo poveikiu galima paai\u0161kinti iki 10 proc. realiojo darbo u\u017emokes\u010dio augimo per pirmuosius de\u0161imt met\u0173.<\/p>\n<p><strong>Dauguma lietuvi\u0173 patenkinti euro \u012fvedimu<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvos gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f eur\u0105 (2 pav.) i\u0161 karto po valiutos keitimo nebuvo labai palankus, baiminantis spartaus kain\u0173 augimo (\u201ekainos kaip Vokietijoje\u201c) ir pajam\u0173 s\u0105stingio (\u201eo algos kaip Lietuvoje\u201c). V\u0117liau pasitik\u0117jimas euru dar dvejus metus ma\u017e\u0117jo d\u0117l eksporto rink\u0173 sul\u0117t\u0117jus Lietuvos ekonomikos ir gyventoj\u0173 pajam\u0173 augimui. Ta\u010diau netrukus Lietuvos gyventoj\u0173 pasitik\u0117jimas euru prad\u0117jo spar\u010diai augti, nepasiteisinus nuog\u0105stavimams d\u0117l auk\u0161tos infliacijos ir spart\u0117jant ekonomikos bei reali\u0173j\u0173 pajam\u0173 augimui. Pager\u0117j\u0119s lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f eur\u0105 stabilizavosi 2021 m. ir dabar jis reik\u0161mingai nesiskiria nuo euro zonos vidurkio. 2024 m. duomenyse rodo, kad 71 proc. lietuvi\u0173 sprendim\u0105 \u012fsivesti eur\u0105 laiko esant s\u0117kming\u0105<sup>12<\/sup>.<\/p>\n<p><img decoding=\"async\" alt=\"De\u0161imt euro s\u0117km\u0117s met\u0173 Lietuvoje: saugesn\u0117 valstyb\u0117 ir finans\u0173 sistema, spartesnis gerov\u0117s augimas\" src=\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/antras.jpeg\" style=\"width: 100%;\"\/><\/p>\n<p><span style=\"font-size:10px;\">\u0160altiniai: Flash Eurobarometers: the euro area, 2016-2024. Paveikslo id\u0117ja i\u0161 Jurk\u0161as L. (2022). Gryn\u0173j\u0173 eur\u0173 20-met\u012f minint: k\u0105 Lietuvos gyventojams dav\u0117 euras. Lietuvos bankas, naujienos, 2022 m. gruod\u017eio 31 d.<\/span><\/p>\n<p><strong>Euro \u012fvedimo s\u0105naudos \u2013 tai investicija<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvos banko vertinimu, vienkartin\u0117s techninio pasirengimo euro \u012fvedimui i\u0161laidos, kuri\u0173 patyr\u0117 LR Vyriausyb\u0117 ir kiti \u016bkio subjektai, gal\u0117jo sudaryti iki 0,7 proc. 2014 m. sukurto BVP. Grynosios i\u0161laidos tur\u0117jo b\u016bti kur kas ma\u017eesn\u0117s, nes dalis pasirengimo darb\u0173 buvo atliekami vietoj \u012fprast\u0173 informacini\u0173 ir kit\u0173 sistem\u0173 atnaujinimo darb\u0173, o dalis su euro \u012fvedimu susijusi\u0173 u\u017esakym\u0173 teko Lietuvos \u012fmon\u0117ms. Ir jau 2014\u20132015 m. realusis BVP d\u0117l euro \u012fvedimo padid\u0117jo 1 proc. V\u0117lesniais metais euro \u012fvedimo, kaip teigiamo \u0161oko, papildomas poveikis \u0161alies ekonomikos augimui \u0117m\u0117 laipsni\u0161kai ma\u017e\u0117ti, bet, nepaisant to, per pirm\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f jis paspartino BVP augimo temp\u0105 vidutini\u0161kai 0,15 proc. punkto per metus ir padidino bendr\u0105 BVP lyg\u012f 2 proc.<sup><span style=\"font-size: 10.8333px;\">13<\/span><\/sup><\/p>\n<p>Tapusi euro zonos nare, Lietuva perved\u0117 papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 \u012fvairioms tarptautin\u0117ms institucijoms ir prisi\u0117m\u0117 papildom\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, ta\u010diau \u012fgijo ir nauj\u0173 teisi\u0173 \u012f peln\u0105 ir, esant poreikiui, \u012f finansin\u0119 param\u0105 patrauklia kaina. Tod\u0117l \u0161ie pervedimai laikytini ne i\u0161laidomis, o naudingomis investicijomis. Lietuvos bankas sumok\u0117jo likusi\u0105 \u012fmok\u0105 \u012f ECB kapital\u0105 ir \u012fmok\u0117jo proporcingas sumas \u012f ECB rezervus, atid\u0117jinius bei u\u017esienio atsargas. Kita vertus, b\u016bdamas Eurosistemos narys, Lietuvos bankas gauna pinig\u0173 politikos pajam\u0173. Lietuva tapo Europos stabilumo mechanizmo (ESM) nare ir LR Vyriausyb\u0117 per penkerius metus (2015\u20132019) sumok\u0117jo 327,2 mln. Eur (0,15 % BVP) \u012fmok\u0105 \u012f ESM kapital\u0105, o 2027 m. dar tur\u0117s \u012fmok\u0117ti 159 mln. Eur. Ta\u010diau, prisijungdama prie ESM, Lietuva gavo prieig\u0105 prie papildom\u0173 finansin\u0117s paramos priemoni\u0173, kurios kriz\u0117s atveju b\u016bt\u0173 itin vertingos<sup>14<\/sup>. Ir tai gerokai ma\u017eiau, nei min\u0117tas teigiamas euro \u012fvedimo per pirm\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f poveikis Lietuvos ekonomikos augimui.\u00a0<\/p>\n<hr\/>\n<p><sup>1<\/sup>\u00a0Euro \u012fvedimo Lietuvoje 2015 m. kiekybinio poveikio \u0161alies ekonomikai vertinimas. Lietuvos banko Temini\u0173 straipsni\u0173 serija, 2013 m. Nr. 1; Euro \u012fvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius naryst\u0117s euro zonoje metus vertinimas. Lietuvos banko Temini\u0173 straipsni\u0173 serija, 2020 m. Nr. 33.<\/p>\n<p><sup>2<\/sup> Lito komiteto 1992 m. rugs\u0117jo 16 d. nutarimas Nr. 2 \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos laikin\u0173 pinig\u0173-talon\u0173 \u012fvedimo ir rubli\u0173 i\u0161\u0117mimo i\u0161 apyvartos\u201c.<\/p>\n<p><sup>3<\/sup> Lietuvos Respublikos pinig\u0173 \u012fstatymas, 1993 m. liepos 1 d. Nr. I-199, ir Lito komiteto 1993 m. bir\u017eelio 14 d. nutarimas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos nacionalini\u0173 pinig\u0173 \u012fvedimo ir laikin\u0173 pinig\u0173-talon\u0173 i\u0161\u0117mimo i\u0161 apyvartos.\u201c<\/p>\n<p><sup>4<\/sup> Lietuvos Respublikos lito patikimumo \u012fstatymas, 1994 m. kovo 17 d. Nr. I-407 su v\u0117lesniais pakeitimais; Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s 1994 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 213 \u201eD\u0117l bazin\u0117s valiutos ir oficialaus lito kurso nustatymo\u201c; Lietuvos banko valdybos 1994 m. rugs\u0117jo 29 d. nutarimas Nr. 60 \u201eD\u0117l oficialaus lito kurso\u201c.<\/p>\n<p>Daugiau apie Lietuvos laikin\u0173j\u0173 pinig\u0173 talon\u0173 ir lito \u012fvedim\u0105 bei valiutos kurso stabilizavim\u0105 \u017er. Lietuvos bankas 1990\u20131995, Lietuvos bankas, 1995.<\/p>\n<p><sup>5<\/sup> Lietuvos banko valdybos 2001 m. bir\u017eelio 28 d. nutarimas Nr. 112 \u201eD\u0117l bazin\u0117s valiutos ir oficialaus lito kurso nustatymo\u201c.<\/p>\n<p><sup>6<\/sup> \u0160iaudinis S. (2010). What Drove the 6-month VILIBOR During the Late-2000`s Economic Crisis? Pinig\u0173 studijos, Lietuvos bankas. 2010, Nr. 2, p. 5\u201328.<\/p>\n<p><sup>7<\/sup>\u00a0Europos Komisijos konvergencijos ataskaita 2014; ECB konvergencijos ataskaita 2014; Europos Tarybos sprendimas d\u0117l euro \u012fvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. (Decision 2014\/509 &#8211; 2014\/509\/EU: Council Decision of 23 July 2014 on the adoption by Lithuania of the euro on 1 January 2015).<\/p>\n<p><sup>8<\/sup> ES Tarybos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas ir spaudos prane\u0161imas \u201eLietuva \u012fves eur\u0105 2015 m. sausio 1 d. (Lithuania to adopt euro on 1 January 2015)\u201c.<\/p>\n<p><sup>9<\/sup> Euro \u012fvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius naryst\u0117s euro zonoje metus vertinimas. Lietuvos banko Temini\u0173 straipsni\u0173 serija, 2020 m. Nr. 33, p. 37.<\/p>\n<p><sup>10<\/sup> Ten pat.<\/p>\n<p><sup>11<\/sup>\u00a0Flash Eurobarometer: the euro area, November 2023; Jouvanceau V. (2021). The Effect of Euro Changeover on Prices: Evidence from Lithuania. Lietuvos bankas Working Paper Series No 93 \/ 2021. \u00a0<\/p>\n<p><sup>12<\/sup>\u00a0Flash Eurobarometers: the euro area, November 2023.<\/p>\n<p><sup>13<\/sup> Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/p>\n<p><sup>14<\/sup>\u00a0Euro \u012fvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius naryst\u0117s euro zonoje metus vertinimas. Lietuvos banko Temini\u0173 straipsni\u0173 serija, 2020 m. Nr. 33, p. 39.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><br \/>\n<br \/><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/desimt-euro-sekmes-metu-lietuvoje-saugesne-valstybe-ir-finansu-sistema-spartesnis-geroves-augimas\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2025 m. sausio 1 d. sukanka 10 met\u0173, kai Lietuvoje \u012fvesta Europos S\u0105jungos (ES) bendroji valiuta euras. Man su kolegomis teko unikali proga aktyviai dalyvauti Lietuvos bankui rengiantis \u012fvesti eur\u0105 ir vertinant euro \u012fvedimo poveik\u012f \u0161alies ekonomikai\u200b1. Baigiantis pirmajam euro Lietuvoje de\u0161imtme\u010diui galime pagr\u012fstai pasid\u017eiaugti bendrosios valiutos s\u0117kme m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Euras paspartino Lietuvos ekonomikos bei [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1294,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[462],"tags":[1351,533,1069,650,2424,463,495,2420,148,2422,2423,2421],"class_list":["post-1293","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai-paslaugos-kreditai","tag-augimas","tag-desimt","tag-euro","tag-finansu","tag-geroves","tag-lietuvoje","tag-metu","tag-saugesne","tag-sekmes","tag-sistema","tag-spartesnis","tag-valstybe"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1293","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1293"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1293\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1294"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1293"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1293"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1293"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}