{"id":1486,"date":"2025-01-30T11:59:05","date_gmt":"2025-01-30T11:59:05","guid":{"rendered":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/2025\/01\/30\/eilinis-lietuvos-ekonomikos-pletros-ketvirtis\/"},"modified":"2025-01-30T11:59:05","modified_gmt":"2025-01-30T11:59:05","slug":"eilinis-lietuvos-ekonomikos-pletros-ketvirtis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/2025\/01\/30\/eilinis-lietuvos-ekonomikos-pletros-ketvirtis\/","title":{"rendered":"Eilinis Lietuvos ekonomikos pl\u0117tros ketvirtis"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<div class=\"item_summary\">\n<p>Lietuvos ekonomika pra\u0117jusius metus baig\u0117 dar vienu pl\u0117tros ketvir\u010diu. Pardavimus v\u0117l didino daugelis ekonomikos veikl\u0173 \u2013 tiek paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s, tiek pramon\u0117, tiek prekyba. Ekonomikos augimas netur\u0117t\u0173 i\u0161sikv\u0117pti ir \u0161iemet, j\u012f skatins did\u0117siantis vartojimas, gaus\u0117sian\u010dios investicijos ir palengva tvirt\u0117sianti u\u017esienio paklausa lietuvi\u0161koms prek\u0117ms bei paslaugoms.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><em>Komentuoja <\/em><strong>Darius Imbrasas<\/strong><em>Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas<\/em><\/p>\n<p>Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros i\u0161ankstinio \u012fver\u010dio duomenimis, 2024\u00a0m. paskutin\u012f ketvirt\u012f, palyginti su ankstesniu ketvir\u010diu, Lietuvos ekonomika \u016bgtel\u0117jo 0,9 proc. ir buvo 3,6 proc. didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisid\u0117jo pramon\u0117s, informacijos ir ry\u0161i\u0173, profesini\u0173, mokslini\u0173 ir technini\u0173, administracini\u0173 ir aptarnavimo paslaug\u0173 veiklos.<\/p>\n<p>Tai l\u0117m\u0117, kad per visus 2024 m. \u0161alies ekonomika padid\u0117jo 2,6 proc.<\/p>\n<p><strong>Po dvej\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kupin\u0173 met\u0173 apdirbamoji gamyba vis tvir\u010diau stojasi ant koj\u0173. <\/strong>Apdirbamosios gamybos pardavimai, be dideliais svyravimais pasi\u017eymin\u010dios naftos perdirbimo veiklos, paskutin\u012f pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f buvo tik 1 proc. ma\u017eesni nei iki rusijos karo prie\u0161 Ukrain\u0105, o gruod\u017eio m\u0117n. pardavimai buvo bene did\u017eiausi nuo duomen\u0173 skelbimo prad\u017eios. \u0160is apdirbamosios gamybos atsigavimas buvo nulemtas vis didesn\u012f vaidmen\u012f Lietuvos gamyboje vaidinan\u010dios in\u017einerin\u0117s pramon\u0117s augimo. Sen\u0173j\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 pramon\u0117s \u0161ak\u0173 \u2013 medienos ir bald\u0173, chemijos, maisto produkt\u0173 gamybos \u2013 pardavimai teb\u0117ra ma\u017eesni nei 2022\u00a0m. prad\u017eioje arba tik nedaug juos vir\u0161ija.<\/p>\n<p><strong>Tolesniam pramon\u0117s augimui i\u0161\u0161\u016bki\u0173 tebekels sunkumai pagrindini\u0173 prekybos partneri\u0173 ekonomikose. <\/strong>Pastaraisiais m\u0117nesiais Lietuvos apdirbamosios gamybos \u012fmoni\u0173 nuotaikos ger\u0117ja, pavyzd\u017eiui, Europos Komisijos (EK) skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitik\u0117jimo rodiklis 2024 m. paskutin\u012f ketvirt\u012f buvo geriausias nuo 2022 m. vidurio. Palankesn\u0117ms \u012fmoni\u0173 nuotaikoms did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 dar\u0117 suma\u017e\u0117jusios pagamint\u0173 produkt\u0173 atsargos ir reik\u0161mingai pager\u0117j\u0119 l\u016bkes\u010diai d\u0117l gamybos apimties augimo artimiausi\u0105 ketvirt\u012f.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pad\u0117tis pagrindin\u0117se prekybos partner\u0117se vis dar yra sud\u0117tinga, tod\u0117l paklausa lietuvi\u0161koms prek\u0117ms \u0161iais metais tur\u0117t\u0173 augti ma\u017edaug tre\u010ddaliu l\u0117\u010diau nei buvo \u012fprasta prie\u0161 COVID-19 pandemij\u0105. Dar vangesn\u0117 ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti did\u017eiausioje Lietuvos prekybos partner\u0117je \u2013 euro zonoje. Jos sud\u0117tinis pirkimo vadybinink\u0173 indeksas (angl. Composite Purchasing Managers Index) met\u0173 sand\u016broje nerod\u0117 reik\u0161mingesnio atsigavimo. Tai labiausiai sietina su silpna euro zonos gamybos sektoriaus raida. \u0160io sektoriaus pirkimo vadybinink\u0173 indeksas sausio m\u0117n. sudar\u0117 46,8 ir jau bene dvejus metus buvo reik\u0161mingai ma\u017eesnis u\u017e 50 punkt\u0173 rib\u0105, kuri skiria augim\u0105 nuo nuosmukio. Ned\u017eiugina ir nauj\u0173 u\u017esakym\u0173 tendencijos \u2013 jie euro zonoje ma\u017e\u0117jo pastaruosius a\u0161tuonis m\u0117nesius. Tai nepalankiai veiks ir Lietuvos \u012fmoni\u0173, gaminan\u010di\u0173 tarpinio vartojimo produktus, u\u017esakymus.<\/p>\n<p><strong>Rinkos paslaug\u0173 sektorius i\u0161lieka vienas pagrindini\u0173 ekonomikos augimo varikli\u0173.<\/strong> Remiantis pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 spalio\u2013lapkri\u010dio m\u0117n. duomenimis, apskai\u010diuotais palyginamosiomis kainomis ir \u012fvertinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, rinkos paslaug\u0173 sektoriaus pardavimai buvo 2,5 proc. didesni nei tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f. Augo daugelio rinkos paslaug\u0173 sektoriaus veikl\u0173 pardavimai, o ypa\u010d spar\u010diai jie did\u0117jo informacijos ir ry\u0161i\u0173, administracin\u0117je ir aptarnavimo veiklose. Su didesniais sunkumais pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje susid\u016br\u0117 tik transporto ir saugojimo bei nekilnojamojo turto operacij\u0173 veiklos. Jei pastarosios veiklos stabtel\u0117jim\u0105 galima vertinti kaip tipin\u012f pasvyravim\u0105, transporto ir saugojimo veiklos s\u0105stingis yra u\u017esit\u0119s\u0119s. Jo pardavim\u0173 lygis i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117 nuo rusijos karo Ukrainoje prad\u017eios, o 2024 m. \u012fgavo nedidel\u0119 ma\u017e\u0117jimo tendencij\u0105. Toki\u0105 pad\u0117t\u012f i\u0161 prad\u017ei\u0173 l\u0117m\u0117 poreikis perorientuoti pardavim\u0173 rinkas, ta\u010diau v\u0117liau vis didesn\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f k\u0117l\u0117 vangi ES ekonomikos raida ir susidar\u0119s gamybos paj\u0117gum\u0173 perteklius Vakar\u0173 rinkose. Vis d\u0117lto pastebima \u017eenkl\u0173, kad pad\u0117tis transporto sektoriuje palengva pradeda ger\u0117ti. Remiantis EK skelbiamais verslo tendencij\u0173 tyrimo duomenimis, pastaraisiais m\u0117nesiais reik\u0161mingai pager\u0117jo Lietuvos transporto sektoriaus \u012fmoni\u0173 esamos pad\u0117ties ir paklausos lygio vertinimas, taip pat l\u016bkes\u010diai d\u0117l artimiausio ketvir\u010dio pardavim\u0173. Palankesn\u0117s \u012fmoni\u0173 nuotaikos stebimos ir kitose paslaug\u0173 veiklose, o bendras paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173 pasitik\u0117jimo rodiklis po ilgesn\u0117s pertraukos pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 paskutiniais m\u0117nesiais v\u0117l vir\u0161ijo ilgalaik\u012f vidurk\u012f.<\/p>\n<p><strong>Auganti nam\u0173 \u016bki\u0173 perkamoji galia, \u0161veln\u0117janti pinig\u0173 politika ir itin optimistin\u0117s nam\u0173 \u016bki\u0173 nuotaikos didina ir ma\u017emenin\u0117s prekybos aktyvum\u0105.<\/strong> 2024 m. paskutin\u012f ketvirt\u012f, palyginti su ankstesniu ketvir\u010diu, ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvarta, apskai\u010diuota palyginamosiomis kainomis ir \u012fvertinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, padid\u0117jo 3,7 proc. Tai spar\u010diausia ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvartos pl\u0117tra nuo 2021 m. antrojo pusme\u010dio. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 paskutin\u012f ketvirt\u012f augo vis\u0173 pagrindini\u0173 preki\u0173 grupi\u0173 apyvartos, o tokiose grup\u0117se kaip informacijos ir ry\u0161i\u0173 \u012frangos, laisvalaikio preki\u0173, medicinos ir kosmetikos, automobili\u0173 degal\u0173, elektronin\u0117s prekybos buvo fiksuoti did\u017eiausi pardavimai nuo duomen\u0173 skelbimo prad\u017eios. Tokiai ma\u017emenin\u0117s prekybos raidai \u012ftak\u0105 daro vis tvir\u010diau besijau\u010diantys gyventojai. Pavyzd\u017eiui, EK skelbiamas Lietuvos vartotoj\u0173 pasitik\u0117jimo rodiklis pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 paskutin\u012f ketvirt\u012f buvo auk\u0161\u010diausias nuo pasaulin\u0117s finans\u0173 kriz\u0117s laik\u0173 ir pastebimai lenk\u0117 kit\u0173 Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173 rodiklius. Iki auk\u0161\u010diausios reik\u0161m\u0117s nuo COVID-19 pandemijos prad\u017eios pakil\u0119s ir nam\u0173 \u016bki\u0173 vertinimas d\u0117l tinkamumo \u0161iuo metu \u012fsigyti didesni\u0173 pirkini\u0173, taip pat rodo, kad nam\u0173 \u016bkiai vis palankiau \u017ei\u016bri \u012f platesn\u012f pinigini\u0173 atv\u0117rim\u0105. Kartu pasteb\u0117tina ir tai, kad pastarasis vartojimo atsigavimas n\u0117ra pagr\u012fstas vien tik optimistiniais l\u016bkes\u010diais \u2013 nam\u0173 \u016bki\u0173 nuomon\u0117 d\u0117l dabartin\u0117s finansin\u0117s pad\u0117ties yra geriausia nuo duomen\u0173 skelbimo prad\u017eios, o esamo meto tinkamumo taupyti vertinimas taip pat yra labai auk\u0161tas.<\/p>\n<p><strong>Statybos sektorius dar vienus pl\u0117tros metus baig\u0117 nedideliu atokv\u0117piu.<\/strong> 2024\u00a0m. spalio\u2013lapkri\u010dio m\u0117n. vidutin\u0117 statybos sektoriaus darb\u0173 apimtis, apskai\u010diuota palyginamosiomis kainomis ir \u012fvertinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, beveik nepakito ir buvo 0,4\u00a0proc. ma\u017eesn\u0117 nei tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f. Vis d\u0117lto bendras 2024 m. rodiklis tur\u0117t\u0173 b\u016bti pozityvus, preliminariais vertinimais statybos darb\u0173 apimtis augo beveik 6,0 proc. ir vir\u0161ijo pastarojo de\u0161imtme\u010dio vidurk\u012f. Pastar\u0173j\u0173 m\u0117nesi\u0173 statybos sektoriaus stabtel\u0117jimui daugiausia \u012ftakos dar\u0117 nustoj\u0119 augti in\u017einerini\u0173 statini\u0173 statybos darbai. Vis d\u0117lto j\u0173 apimtis teb\u0117ra labai artima istorin\u0117ms auk\u0161tumoms ir yra daugiau kaip 50 proc. didesn\u0117 nei buvo 2022 m., prie\u0161 prasidedant \u0161io statybos segmento atsigavimui. \u0160io statybos segmento darb\u0173 apimt\u012f tur\u0117t\u0173 ir toliau palaikyti ES paramos fond\u0173 l\u0117\u0161\u0173 srautai ir vald\u017eios sektoriaus investicijos. Gyvenamosios statybos segmente stipresnio atsigavimo \u017eenkl\u0173 kol kas nedaug: 2024 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f i\u0161duot\u0173 leidim\u0173 naujai statybai apimtis tebebuvo pastebimai ma\u017eesn\u0117 nei vidutini\u0161kai buvo 2023 m., o prad\u0117t\u0173 statybos projekt\u0173 lygis tik nedaug j\u012f vir\u0161ijo. Vis d\u0117lto pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje prad\u0117jusios kilti b\u016bsto rinkos kainos sudaro prielaidas tik\u0117tis b\u016bsto statybos sektoriaus reik\u0161mingesnio pagyv\u0117jimo \u0161iemet. Reik\u0161mingesn\u012f pagyv\u0117jim\u0105 \u0161iais metais tur\u0117t\u0173 fiksuoti ir negyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 statybos segmentas \u2013 visus pra\u0117jusius metus spar\u010diai did\u0117jusiam i\u0161duotam statybos leidim\u0173 skai\u010diui pama\u017eu virstant prad\u0117tais statybos projektais tur\u0117t\u0173 augti ir \u0161io statybos segmento \u012fmoni\u0173 darb\u0173 apimtis.<\/p>\n<p><strong>Lietuvos ekonomikos pl\u0117tra \u0161iais metais tur\u0117t\u0173 ir toliau stipr\u0117ti.<\/strong> Lietuvos bankas numato, kad ekonomika augs 3,1 proc. Tam \u012ftakos tur\u0117s palankesn\u0117 pagrindini\u0173 prekybos partneri\u0173 ekonomin\u0117 pad\u0117tis \u2013 spar\u010diau auganti paklausa Lietuvoje pagamintoms prek\u0117ms ir paslaugoms skatins eksport\u0105. Taip pat augim\u0105 palaikys ir vidaus paklausa, stipr\u0117sianti d\u0117l gyventoj\u0173 galimybi\u0173 didinti vartojim\u0105. Ekonomin\u012f aktyvum\u0105 papildomai skatins ir atsigaunan\u010dios investicijos, jas palankiai veiks did\u0117jantys ES paramos fond\u0173 srautai ir menkstantis anks\u010diau grie\u017etintos pinig\u0173 politikos poveikis. Investicijas t\u016br\u0117t\u0173 skatinti ir kelis pastaruosius metus did\u0117j\u0119 \u012fmoni\u0173 pelnai. Nepaisant to, ekonomin\u0117s pl\u0117tros tempai i\u0161liks l\u0117tesni nei buv\u0119 ankstesn\u012f de\u0161imtmet\u012f. Augim\u0105 ribos darbo rinkos apribojimai, sud\u0117tinga demografin\u0117 situacija ir ne tokia sparti, kaip buvo anks\u010diau, pagrindini\u0173 prekybos partneri\u0173 ekonomin\u0117 pl\u0117tra.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><br \/>\n<br \/><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/eilinis-lietuvos-ekonomikos-pletros-ketvirtis\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos ekonomika pra\u0117jusius metus baig\u0117 dar vienu pl\u0117tros ketvir\u010diu. Pardavimus v\u0117l didino daugelis ekonomikos veikl\u0173 \u2013 tiek paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s, tiek pramon\u0117, tiek prekyba. Ekonomikos augimas netur\u0117t\u0173 i\u0161sikv\u0117pti ir \u0161iemet, j\u012f skatins did\u0117siantis vartojimas, gaus\u0117sian\u010dios investicijos ir palengva tvirt\u0117sianti u\u017esienio paklausa lietuvi\u0161koms prek\u0117ms bei paslaugoms. Komentuoja Darius ImbrasasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1487,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[462],"tags":[2824,817,2826,476,2825],"class_list":["post-1486","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai-paslaugos-kreditai","tag-eilinis","tag-ekonomikos","tag-ketvirtis","tag-lietuvos","tag-pletros"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1486","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1486"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1486\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1487"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1486"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1486"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1486"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}