{"id":733,"date":"2024-11-05T08:46:21","date_gmt":"2024-11-05T08:46:21","guid":{"rendered":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/2024\/11\/05\/10-pamoku-remiantis-psichologija-99-procentai-zmoniu-ismoksta-per-velai\/"},"modified":"2024-11-05T08:46:21","modified_gmt":"2024-11-05T08:46:21","slug":"10-pamoku-remiantis-psichologija-99-procentai-zmoniu-ismoksta-per-velai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/2024\/11\/05\/10-pamoku-remiantis-psichologija-99-procentai-zmoniu-ismoksta-per-velai\/","title":{"rendered":"10 pamok\u0173 Remiantis psichologija, 99 procentai \u017emoni\u0173 i\u0161moksta per v\u0117lai"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Gyvenimas kupinas pamok\u0173, kurios da\u017enai ateina tada, kai ma\u017eiausiai j\u0173 tikim\u0117s. Vis d\u0117lto yra laimikis. Psicholog\u0173 teigimu, 99 procentai m\u016bs\u0173 yra link\u0119 i\u0161mokti \u0161ias pamokas kiek per v\u0117lai.<\/p>\n<p>\u0160is v\u0117lyvas suvokimas kartais gali palikti mums apgailestavim\u0105 ir \u201ejei tik\u201c akimirkas. Ankstesnis \u0161i\u0173 gyvenimo pamok\u0173 mokymasis gali tur\u0117ti did\u017eiul\u012f pokyt\u012f ir nukreipti m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 pilnesn\u0117mis kryptimis.<\/p>\n<p>\u0160iame straipsnyje pasidalinsiu de\u0161im\u010dia \u0161i\u0173 esmini\u0173 gyvenimo pamok\u0173, kurias, deja, dauguma m\u016bs\u0173 suvokia \u0161iek tiek per v\u0117lai.<\/p>\n<p>Pasinerkime ir, tik\u0117kim\u0117s, pad\u0117sime jums pasist\u016bm\u0117ti \u012f priek\u012f.<\/p>\n<h2>1) Laim\u0117 kyla i\u0161 vidaus<\/h2>\n<p>Mes da\u017enai siekiame laim\u0117s, manydami, kad tai priklauso nuo i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173, toki\u0173 kaip turtas, statusas ar turtas. Ta\u010diau psichologai teigia, kad tikroji laim\u0117 kyla i\u0161 vidaus.<\/p>\n<p>Vidin\u0117s laim\u0117s samprata n\u0117ra jokia naujiena. Tai pagr\u012fsta nuostata, kad m\u016bs\u0173 laim\u0119 lemia vidin\u0117 b\u016bsena, o ne i\u0161orin\u0117s aplinkyb\u0117s.<\/p>\n<p>Pagalvok apie tai. Kiek kart\u0173 pasiek\u0117te tai, ko tro\u0161kote, bet pasteb\u0117jote, kad j\u016bs\u0173 laim\u0117 buvo trumpalaik\u0117? Taip yra tod\u0117l, kad laim\u0117, kuri priklauso nuo i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173, yra laikina.<\/p>\n<p>Psichologai teigia, kad jei norime b\u016bti tikrai laimingi, turime sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f savo vidinio sav\u0119s puosel\u0117jim\u0105. Tai rei\u0161kia pozityvaus m\u0105stymo ugdym\u0105, d\u0117kingumo praktikavim\u0105 ir tvirt\u0173 santyki\u0173 puosel\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>Deja, \u0161i svarbi pamoka yra ta, kuri\u0105 dauguma \u017emoni\u0173 i\u0161moksta per v\u0117lai. Taigi pasistenkime tai suprasti ir pritaikyti anks\u010diau nei v\u0117liau.<\/p>\n<h2>2) Nes\u0117km\u0117 yra \u017eingsnis \u012f s\u0117km\u0119<\/h2>\n<p>\u0160tai pamoka, kuri\u0105 suvokti prireik\u0117 laiko \u2013 nes\u0117km\u0117 n\u0117ra pabaiga, o grei\u010diau \u017eingsnis \u012f s\u0117km\u0119.<\/p>\n<p>Prisimenu, kai pirm\u0105 kart\u0105 prad\u0117jau ra\u0161yti, mane atst\u016bm\u0117 keli leid\u0117jai ir \u017eurnalai. Kiekvienas atmetimas atrod\u0117 kaip asmeninis puolimas. A\u0161 suabejojau savo \u012fg\u016bd\u017eiais, savo verte ir net galvojau visi\u0161kai mesti ra\u0161ym\u0105.<\/p>\n<p>Ta\u010diau kai gilinausi \u012f psichologijos pasaul\u012f, su\u017einojau, kad nes\u0117km\u0117s yra nei\u0161vengiama asmeninio augimo dalis. Tai ne klaid\u0173 vengimas, o mokymasis i\u0161 j\u0173 ir jud\u0117jimas \u012f priek\u012f.<\/p>\n<p>Tur\u0117damas \u0161\u012f nauj\u0105 supratim\u0105, kiekvien\u0105 atmetim\u0105 prad\u0117jau vertinti ne kaip nes\u0117km\u0119, o kaip galimyb\u0119 mokytis. Prad\u0117jau tobulinti savo \u012fg\u016bd\u017eius, tobulinti savo amat\u0105 ir priimti kelion\u0119 su visais jos pakilimais ir nuosmukiais. \u0160iandien esu d\u0117kingas u\u017e tas ankstyvas nes\u0117kmes, nes jos pavert\u0117 mane tokiu ra\u0161ytoju, koks esu dabar.<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 pamok\u0105, kaip nes\u0117km\u0119 laikyti laipteliu \u012f s\u0117km\u0119, dauguma \u017emoni\u0173 i\u0161moksta gana v\u0117lai. Ta\u010diau kai tai suvoki, tai gali visi\u0161kai pakeisti tavo po\u017ei\u016br\u012f ir atverti duris did\u017eiuliam asmeniniam augimui.<\/p>\n<h2>3) Pasitenkinimo pinigais nenusipirksi<\/h2>\n<p>Turto siekimas yra da\u017ena m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s tema. Finansin\u0119 s\u0117km\u0119 da\u017enai tapatiname su laime ir pasitenkinimu. Ta\u010diau pagal tyrim\u0105, paskelbt\u0105 \u017eurnale \u201eNature Human Behaviour\u201c, yra riba, kiek pinig\u0173 gali paveikti m\u016bs\u0173 gerov\u0117s jausmas.<\/p>\n<p>Tyrimas atskleid\u0117, kad kai \u017emogus gauna apie 75 000 USD per metus pajam\u0173, papildomos pajamos reik\u0161mingai nepagerina jo laim\u0117s ar pasitenkinimo lygio.<\/p>\n<p>\u0160is atradimas meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f nuomonei, kad daugiau pinig\u0173 rei\u0161kia daugiau laim\u0117s. Vietoj to, tai rodo, kad pasitenkinimas kyla i\u0161 kit\u0173 gyvenimo aspekt\u0173, toki\u0173 kaip santykiai, pom\u0117giai ir asmeninis augimas.<\/p>\n<p>\u0160i pamoka yra ta, kurios daugelis nesugeba suvokti iki v\u0117lesnio gyvenimo. Turto siekis da\u017enai nustelbia pusiausvyros i\u0161laikymo svarb\u0105 kitose gyvenimo srityse. Suprasdami tai, galite gyventi labiau visavert\u012f ir patenkint\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n<h2>4) Negalite \u012ftikti visiems<\/h2>\n<p>Siekdami b\u016bti mylimi ir priimti, da\u017enai bandome \u012ftikti visiems aplinkiniams. Ta\u010diau psichologai teigia, kad tai ne tik vargina, bet ir nerealu.<\/p>\n<p>\u017dmon\u0117s turi skirtingus pageidavimus, nuomones ir l\u016bkes\u010dius. Ne\u012fmanoma suderinti j\u0173 vis\u0173 nepa\u017eeid\u017eiant m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 vertybi\u0173 ir tapatyb\u0117s.<\/p>\n<p>Be to, nuolatinis kit\u0173 patvirtinimo siekimas gali pakenkti m\u016bs\u0173 savigarbai ir asmeniniam augimui.<\/p>\n<p>\u0160iurk\u0161ti tikrov\u0117 tokia, kad kad ir k\u0105 darytume, visada atsiras \u017emoni\u0173, kurie su mumis nesutiks ar mums nepatiks. Kuo grei\u010diau tai sutiksime, tuo lengviau bus gyventi autenti\u0161kai ir priimti sprendimus remiantis savo \u012fsitikinimais, o ne kit\u0173 pritarimu.<\/p>\n<p>Tai pamoka, kuri\u0105 daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 i\u0161moksta per v\u0117lai gyvenime, da\u017enai i\u0161gyven\u0119 stres\u0105, nerim\u0105 ar net perdegim\u0105 bandydami patenkinti kiekvieno l\u016bkes\u010dius. J\u016bs\u0173 vert\u0119 lemia ne tai, kiek kiti jums pritaria, o tai, kaip matote save.<\/p>\n<h2>5) Sveikata yra turtas<\/h2>\n<p>Savo sveikat\u0105 da\u017enai laikome savaime suprantamu dalyku, pirmenyb\u0119 teikdami darbui, pinigams ar kitiems u\u017esi\u0117mimams. Ta\u010diau, kaip sakoma, \u201esveikata yra turtas\u201c. Be geros sveikatos visa s\u0117km\u0117 ir turtai pasaulyje ma\u017eai k\u0105 rei\u0161kia.<\/p>\n<p>Psichologai teigia, kad fizin\u0117 sveikata yra susipynusi su m\u016bs\u0173 psichine ir emocine gerove. Reguliarus mank\u0161ta, subalansuota mityba ir tinkamas miegas ne tik palaiko m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105, bet ir teigiamai veikia m\u016bs\u0173 nuotaik\u0105, energijos lyg\u012f ir pa\u017einimo funkcijas.<\/p>\n<p>Be to, savo sveikatos nepaisymas gali sukelti \u012fvairi\u0173 lig\u0173 ir b\u016bkli\u0173, kurios ilgainiui gali labai pabloginti m\u016bs\u0173 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n<p>Deja, tai yra pamoka, kuri\u0105 daugelis i\u0161moksta per v\u0117lai, da\u017enai susid\u016br\u0119 su sveikatos problemomis. Jei nuo pat prad\u017ei\u0173 teiksime pirmenyb\u0119 savo sveikatai, tai gali \u017eymiai pagerinti bendr\u0105 gyvenimo patirt\u012f ir netgi pailginti gyvenimo trukm\u0119.<\/p>\n<h2>6) Branginkite savo artimuosius<\/h2>\n<p>Gyvenimo \u0161urmulyje kartais pamir\u0161tame \u012fvertinti \u017emones, kurie tikrai svarb\u016bs \u2013 m\u016bs\u0173 artimuosius. Mes taip \u012fstringame siekdami savo svajoni\u0173 ir \u017eym\u0117dami savo darb\u0173 s\u0105ra\u0161us, kad nepaisome santyki\u0173, kurie suteikia m\u016bs\u0173 gyvenimui prasm\u0119.<\/p>\n<p>Psichologai pabr\u0117\u017eia tvirt\u0173 santyki\u0173 palaikymo svarb\u0105 m\u016bs\u0173 bendrai gerovei. Meil\u0117, palaikymas ir ry\u0161ys, kuriuo dalijam\u0117s su savo artimaisiais, gali \u017eymiai padidinti m\u016bs\u0173 laim\u0119 ir pasitenkinimo jausm\u0105.<\/p>\n<p>Deja, daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 tai supranta tik tada, kai susiduriame su netektimi arba kai gyvenimas pasisuka netik\u0117ta linkme. Tada nor\u0117tume su jais praleisti daugiau laiko, da\u017eniau i\u0161reik\u0161ti savo meil\u0119 ar tiesiog labiau puosel\u0117ti tas bendras akimirkas.<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 nuo\u0161ird\u017ei\u0105 pamok\u0105 dauguma \u017emoni\u0173 i\u0161moksta per v\u0117lai. Taigi pasistenkime vertinti savo artimuosius, kol jie dar su mumis. Gal\u0173 gale, \u0161ie santykiai tikrai praturtina m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n<h2>7) R\u016bpinimasis savimi n\u0117ra savanaudi\u0161kas<\/h2>\n<p>Buvo laikas, kai jausdavausi kaltas d\u0117l to, kad atostogauju ar dariau dalykus vien savo malonumui. Mintis i\u0161kelti save \u012f pirm\u0105 viet\u0105 atrod\u0117 savanaudi\u0161ka, beveik nuolaid\u017eiaujanti.<\/p>\n<p>Ta\u010diau laikui b\u0117gant su\u017einojau, kad r\u016bpinimasis savimi yra ne tik svarbus, bet ir b\u016btinas. Tai m\u016bs\u0173 poreiki\u0173 pripa\u017einimas ir veiksm\u0173 jiems patenkinti \u0117mimasis. Tai yra rib\u0173 nustatymas ir laiko skyrimas dalykams, kurie maitina mus fizi\u0161kai, emoci\u0161kai ir proti\u0161kai.<\/p>\n<p>Nesir\u016bpindami savimi rizikuojame perdegti arba \u012fsi\u017eeisti. Negalime pilti i\u0161 tu\u0161\u010dio puodelio. Nor\u0117dami pasir\u016bpinti kitais ir vykdyti savo pareigas, pirmiausia turime u\u017etikrinti, kad mumis b\u016bt\u0173 gerai pasir\u016bpinta.<\/p>\n<p>Tai pamoka, kuri\u0105 daugelis \u017emoni\u0173, \u012fskaitant mane pat\u012f, da\u017enai i\u0161moksta v\u0117lai. Ta\u010diau niekada nev\u0117lu prad\u0117ti r\u016bpintis savimi.<\/p>\n<h2>8) Tobulumas yra iliuzija<\/h2>\n<p>Mes gyvename pasaulyje, kuris da\u017enai \u0161lovina tobulum\u0105. Nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 nepriekai\u0161tingas gro\u017eis, nepriekai\u0161tingas darbas ar idealus gyvenimo b\u016bdas, mus nuolat bombarduoja standartai, kuri\u0173 beveik ne\u012fmanoma laikytis.<\/p>\n<p>Psichologai teigia, kad toks tobulumo siekis gali pakenkti m\u016bs\u0173 psichinei sveikatai. Tai gali sukelti stres\u0105, nerim\u0105 ir net depresij\u0105.<\/p>\n<p>Tiesa ta, kad niekas n\u0117ra tobulas, toks n\u0117ra ir gyvenimas. Tai gra\u017ei netvarka, kupina triumf\u0173 ir nes\u0117kmi\u0173, d\u017eiaugsm\u0173 ir li\u016bdesi\u0173. B\u016btent \u0161ie tr\u016bkumai ir nenusp\u0117jamumas daro m\u016bs\u0173 kelion\u0119 unikali\u0105 ir prasming\u0105.<\/p>\n<p>Puikyb\u0117s siekimas yra pagirtinas, ta\u010diau tobulumo iliuzijos vaikymasis gali likti am\u017einai nepatenkintus. Tai suvokimas, kuris ateina daugeliui \u017emoni\u0173 v\u0117liau gyvenime.<\/p>\n<h2>9) Laikas yra pats brangiausias turtas<\/h2>\n<p>\u012etemptame gyvenime da\u017enai pamir\u0161tame vien\u0105 tikrai nepakei\u010diam\u0105 turt\u0105 \u2013 laik\u0105. Mes praleid\u017eiame daugyb\u0119 valand\u0173 vaikydami daiktus, kad v\u0117liau suprastume, kad laikas, kart\u0105 i\u0161\u0117j\u0119s, niekada negr\u012f\u017eta.<\/p>\n<p>Psicholog\u0173 teigimu, laiko vert\u0117s suvokimas gali gerokai pagerinti m\u016bs\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. Tai skatina mus sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas tikrai svarbu, ir s\u0105moningai pasirinkti, kaip leid\u017eiame savo laik\u0105.<\/p>\n<p>Deja, \u0161i gili pamoka da\u017enai i\u0161mokstama v\u0117liau. Daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 nor\u0117t\u0173, kad daugiau laiko b\u016btume praleid\u0119 darydami tai, k\u0105 m\u0117gstame, arba su \u017emon\u0117mis, kurie mums r\u016bpi.<\/p>\n<h2>10) J\u016bs pats esate atsakingas u\u017e savo gyvenim\u0105<\/h2>\n<p>Galb\u016bt svarbiausia pamoka, kuri\u0105 daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 i\u0161moksta per v\u0117lai, yra \u0161i: j\u016bs esate savo gyvenimo architektas. D\u0117l savo situacij\u0173 lengva kaltinti aplinkybes, kitus \u017emones ar likim\u0105. Bet galiausiai mes esame atsakingi u\u017e savo pasirinkim\u0105 ir veiksmus.<\/p>\n<p>Psichologai patvirtina, kad \u0161io fakto suvokimas gali pakeisti \u017eaidim\u0105. Tai \u012fgalina mus kontroliuoti, daryti poky\u010dius ir nukreipti savo gyvenim\u0105 norima linkme.<\/p>\n<p>Suvokimas, kad mes laikome savo gyvenimo vadeles, suteikia mums galios formuoti savo likim\u0105. Tai skatina mus rizikuoti, dr\u0105siai rinktis ir gyventi pagal savo s\u0105lygas.<\/p>\n<p>\u0160is suvokimas da\u017enai ateina v\u0117liau gyvenime, bet kai tai \u012fvyksta, jis gali visi\u0161kai pakeisti m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f ir tai, kaip gyvename.<\/p>\n<\/p>\n<p><!-- AddThis Advanced Settings above via filter on the_content --><!-- AddThis Advanced Settings below via filter on the_content --><!-- AddThis Advanced Settings generic via filter on the_content --><!-- AddThis Share Buttons above via filter on the_content --><!-- AddThis Share Buttons below via filter on the_content --><!-- AddThis Share Buttons generic via filter on the_content -->\t\t<\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/smallbiztechnology.com\/archive\/2024\/10\/10-lessons-99-percent-of-people-learn-a-bit-too-late-in-life-according-to-psychology.html\/\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gyvenimas kupinas pamok\u0173, kurios da\u017enai ateina tada, kai ma\u017eiausiai j\u0173 tikim\u0117s. Vis d\u0117lto yra laimikis. Psicholog\u0173 teigimu, 99 procentai m\u016bs\u0173 yra link\u0119 i\u0161mokti \u0161ias pamokas kiek per v\u0117lai. \u0160is v\u0117lyvas suvokimas kartais gali palikti mums apgailestavim\u0105 ir \u201ejei tik\u201c akimirkas. Ankstesnis \u0161i\u0173 gyvenimo pamok\u0173 mokymasis gali tur\u0117ti did\u017eiul\u012f pokyt\u012f ir nukreipti m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 pilnesn\u0117mis kryptimis. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":734,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[1220,1215,1218,1217,1216,1221,1219],"class_list":["post-733","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas-mazos-imone","tag-ismoksta","tag-pamoku","tag-procentai","tag-psichologija","tag-remiantis","tag-velai","tag-zmoniu"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/733","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=733"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/733\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/734"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=733"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=733"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pasaulioprojektai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=733"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}