\n<\/p>\n
Bendras Lietuvos banko veiklos anglies p\u0117dsakas 2023 m. sudar\u0117 6,1 t\u016bkst. ton\u0173 CO2 ekvivalento \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173, arba vidutini\u0161kai 9,4 tonos CO2 ekvivalento vienam tarnautojui, skelbiama Lietuvos banko anglies p\u0117dsako ataskaitoje.<\/p>\n
Lietuvos bankas nuo 2017 m. kasmet vertina ir vie\u0161ina savo veiklos generuojam\u0105 anglies p\u0117dsak\u0105. 2023 m. skai\u010diavimai buvo reik\u0161mingai patobulinti ir pirm\u0105 kart\u0105 audituoti nepriklausom\u0173 ekspert\u0173.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eVieni pirm\u0173j\u0173 Lietuvoje atlikome organizacijos anglies p\u0117dsako nepriklausom\u0105 audit\u0105. Tam reik\u0117jo i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti ir patobulinti anglies p\u0117dsako skai\u010diavimus, ypa\u010d daug d\u0117mesio skiriant netiesiogini\u0173 i\u0161lak\u0173 u\u017e Lietuvos banko rib\u0173 vertinimui\u201c, \u2013 sako Tomas Garbaravi\u010dius, Lietuvos banko Klimato kaitos centro vadovas.<\/p>\n
\u0160iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 (\u0160ESD)\u00a0(1) i\u0161lakos buvo apskai\u010diuotos laikantis tarptautini\u0173 standart\u0173 ir apima visas tris tiesiogini\u0173 ir netiesiogini\u0173 \u0160ESD i\u0161lak\u0173 sritis. Did\u017eiausia Lietuvos banko 2023 m. i\u0161lak\u0173 dalis priskiriama tre\u010diajai sri\u010diai (89\u00a0%), apiman\u010diai visas su banko veiklas susijusias netiesiogines i\u0161lakas u\u017e banko rib\u0173, i\u0161skyrus antrosios srities netiesiogines i\u0161lakas (9\u00a0%), susidaran\u010dias d\u0117l energijos (elektros ir \u0161ildymo), gaminamos u\u017e banko rib\u0173, vartojimo. Tiesiogin\u0117s \u0160ESD i\u0161lakos Lietuvos banko teritorijoje arba jam priklausan\u010diuose \u012frenginiuose (pirmoji sritis) sudar\u0117 tik 2 proc. bendro anglies p\u0117dsako.<\/p>\n
Vertindamos anglies p\u0117dsak\u0105, \u0161iuo metu dauguma organizacij\u0173 apsiriboja paprastesniais pirmosios ir antrosios sri\u010di\u0173 skai\u010diavimais, kadangi tre\u010diosios srities netiesiogini\u0173 i\u0161lak\u0173 skai\u010diavimai gerokai sud\u0117tingesni ir jiems reikia nema\u017eai vidini\u0173 ir i\u0161orini\u0173 duomen\u0173.<\/p>\n
Pa\u017eym\u0117tina, kad tre\u010diajai sri\u010diai priskirtinos ir su Lietuvos banko investicijomis \u012f vertybinius popierius susijusios \u0160ESD i\u0161lakos, vadinamosios finansuotos emisijos, kurios ne\u012ftrauktos \u012f skelbiam\u0105 bendr\u0105 anglies p\u0117dsak\u0105. Vis\u0173 Eurosistemos vertybini\u0173 popieri\u0173, \u012fgyt\u0173 \u012fgyvendinant pinig\u0173 politik\u0105, \u0160ESD rodiklius atskleid\u017eia Europos Centrinis Bankas, o Lietuvos banko su pinig\u0173 politika nesusijusi\u0173 investicij\u0173 \u017ealumo vertinimas pateikiamas atskiroje Lietuvos banko ataskaitoje\u00a0(2).<\/p>\n
Lietuvos bankas toliau kryptingai siekia ma\u017einti organizacijos anglies p\u0117dsak\u0105. Ketinama diegti \u012fvairias papildomas vidines \u017ealumo didinimo priemones, pavyzd\u017eiui, \u0161viestuvus ir vandens mai\u0161ytuv\u0173 antgalius pakeisti taupiaisiais.<\/p>\n
Pasak Tomo Garbaravi\u010diaus, \u201e\u012fvertinus anglies p\u0117dsak\u0105, kitas logi\u0161kas \u017eingsnis \u2013 organizacijos veiklos dekarbonizacijos plano rengimas su konkre\u010diais ir terminuotais anglies p\u0117dsako ma\u017einimo \u012fsipareigojimais\u201c.<\/p>\n
(1) \u0160iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos (\u0160ESD) \u2013 anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6). Viena tona CO2e \u2013 \u0160ESD kiekis, kuris daro tok\u012f pat\u012f poveik\u012f klimato kaitai kaip viena tona CO2; tiek \u0160ESD i\u0161metama nuva\u017eiavus 6 t\u016bkst. km dyzeliu varomu automobiliu.<\/p>\n
(2) Lietuvos bankas, \u201eSu klimatu susijusios informacijos apie Lietuvos banko ne pinig\u0173 politikos portfelius ataskaita\u201c, 2023 m.<\/p>\n<\/p><\/div>\n