Visi turime įpročių, vieni gerų, kiti nelabai. Tai blogi dalykai, kurie tikrai gali sulaikyti mus nuo to, kuo norime būti.
Asmeninio augimo raktas yra šių modelių atpažinimas ir sąmoningas sprendimas juos paleisti.
Tai nėra lengva, bet įmanoma. Ir aš čia, kad papasakočiau apie 10 įpročių, su kuriais turėtumėte atsisveikinti, jei rimtai norite tapti geresniu žmogumi.
Pasinerkime tiesiai.
1) Atidėliojimas
Mes visi buvome ten, atidėliodami užduotis, kurių nenorime daryti. Tai įprastas įprotis, tačiau tai taip pat yra pagrindinė kliūtis asmeniniam augimui.
Atidėliojimas ne tik atitolina mūsų užduotis, bet ir skatina kaltės ir streso ciklą. Tai tarsi protinis svoris, kuris neleidžia mums judėti į priekį.
Pirmas žingsnis siekiant įveikti vilkinimą yra jo pripažinimas. Kai atpažinsime šį įprotį, galime pradėti įgyvendinti strategijas, kaip jį įveikti, pavyzdžiui, suskirstyti užduotis į valdomas dalis arba nustatyti konkrečius terminus.
Tobulinti save reiškia ne tik pozityvių veiksmų pridėjimas, bet ir neigiamų įpročių atsisakymas. O atsisveikinimas su atidėliojimu yra galingas pirmasis žingsnis siekiant tapti geresniu žmogumi.
Kiekviena kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Ir tas žingsnis žengiamas dabar, o ne rytoj ar kitą savaitę.
2) Negatyvumas
Ilgą laiką buvau pats blogiausias kritikas. Kiekviena maža klaida buvo išdidinta mano galvoje, ir aš galų gale jaučiausi nesėkminga dėl menkiausių dalykų.
Negatyvumas – tai įprotis, kuris užklumpa mus ir subtiliai iškreipia mūsų suvokimą apie save ir mus supantį pasaulį. Tai spąstai, į kuriuos lengva patekti, bet sunku iš jų ištrūkti.
Tik tada, kai pradėjau sąmoningai praktikuoti pozityvumą, pastebėjau pokyčius. Nusprendžiau sutelkti dėmesį į savo pasiekimus, kad ir kokie maži jie būtų, ir kiekvieną neigiamą mintį atremti teigiama.
Atsisakyti negatyvumo nereiškia ignoruoti savo problemas. Tai yra jūsų požiūrio keitimas, sutelkiant dėmesį į sprendimus, o ne sprendžiant problemas.
Kai pasirenkame, kad stiklinė yra pusiau pilna, mes ne tik pageriname savo nuotaiką, bet ir gebėjimą susidoroti su iššūkiais. Taigi atsisveikinkite su negatyvumu ir sveikinkite pozityvumą savo gyvenime.
3) Per didelis technologijų naudojimas
Šiame skaitmeniniame amžiuje visi esame prilipę prie savo ekranų labiau, nei norėtume pripažinti. Išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai; jie visi yra įrankiai, galintys padėti mums užmegzti ryšį ir mokytis. Tačiau per daug naudojant jie gali trukdyti.
Tyrimai parodė, kad vidutinis žmogus savo telefoną tikrina 96 kartus per dieną – tai yra kartą per 10 minučių! Šis nuolatinis tikrinimo įprotis gali sukelti stresą, sumažinti produktyvumą ir netgi įtemptus santykius.
Ekrano laiko mažinimas yra įpročio pakeitimas, reikalaujantis disciplinos ir atidumo. Tačiau nustatę technologijų naudojimo apribojimus galime padaryti vietos prasmingesnei veiklai ir sąveikai. Kalbama apie technologijų naudojimą kaip įrankį, o ne leisti jai tapti ramentu.
4) Nesveika mityba
Visi esame girdėję posakį: „Tu esi tai, ką valgai“. Ir tai tiesa. Maistas, kurį vartojame, vaidina didžiulį vaidmenį mūsų fizinei sveikatai, bet taip pat turi įtakos mūsų psichinei gerovei.
Nesveiki mitybos įpročiai, pavyzdžiui, dažnas greito maisto vartojimas ar valgių praleidimas, gali sukelti daugybę sveikatos problemų. Tačiau jie taip pat gali priversti mus jaustis vangūs, nerimauti ir apskritai blogai.
Subalansuota mityba nėra susijusi su kraštutiniais apribojimais ar madingomis dietomis. Tai yra mūsų kūno maitinimas tinkamomis maistinėmis medžiagomis ir sveikų santykių su maistu palaikymas.
5) Mankštos trūkumas
Pratimai arba, tiksliau, jo trūkumas, yra aspektas, su kuriuo susiduria daugelis iš mūsų. Esant įtemptam dienotvarkei ir didelio streso gyvenimo būdui, laiko skyrimas fizinei veiklai dažnai lieka antrame plane.
Tačiau reguliari mankšta yra ne tik fizinės, bet ir psichinės bei emocinės sveikatos raktas. Tai gali pagerinti jūsų nuotaiką, pagerinti miegą ir netgi pagerinti jūsų pažinimo gebėjimus.
Jums nereikia kasdien bėgti maratono ar lankytis sporto salėje, kad gautumėte šių privalumų. Netgi nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, lipimas laiptais, o ne liftu, ar trumpas pasivaikščiojimas gali turėti įtakos.
6) Rūpinimosi savimi ignoravimas
Siekdami laikytis terminų, vykdyti įsipareigojimus ir įveikti gyvenimo iššūkius, dažnai pamirštame esminį aspektą – rūpinimąsi savimi.
Rūpinimasis savimi – tai ne tik savęs palepinimas SPA diena ar apsipirkinėjimas. Tai reiškia, kad reikia laiko papildyti savo psichinę, emocinę ir fizinę energiją. Tai reiškia, kad reikia pasakyti „taip“ savo poreikiams ir „ne“ per dideliems reikalavimams.
Kai nepaisome savęs priežiūros, mes ne tik išeikvojame savo energiją, bet ir sumažiname savo gebėjimą efektyviai veikti. Tai tarsi bandymas išpilti iš tuščio puodelio.
7) Nesėkmės baimė
Buvo laikas, kai mane paralyžiavo nesėkmės baimė. Mintis, kad padarysiu klaidą ar nepasiseks savo pastangose, sulaikė mane nuo rizikos ar naujų dalykų išbandymo.
Ši baimė gali dusinti, neleisti mums išeiti iš komforto zonų ir išnaudoti visą savo potencialą. Tai sukuria nematomą barjerą, neleidžiantį mums patekti į „kas būtų, jei“ ir praleistų galimybių ratą.
Prireikė šiek tiek laiko, kol supratau, kad nesėkmės yra ne nesėkmės, o žingsniai į sėkmę. Tai pamokos, kurios mus formuoja ir veda link mūsų tikslų.
Jei norime augti ir tapti geresni, turime išsivaduoti iš nesėkmės baimės. Pakeiskime tai drąsa bandyti, atsparumu atsigauti ir išmintimi mokytis iš savo klaidų.
8) Pervargimas
Pasaulyje, kuriame užimtumas dažnai tapatinamas su produktyvumu, kartais patenkame į pervargimo pinkles. Tikime, kad ilgos valandos ir vėlyvos naktys yra bilietas į sėkmę.
Bet čia yra posūkis. Per didelis darbas nebūtinai reiškia būti produktyviam. Tiesą sakant, tai gali sukelti perdegimą, sumažėjusį kūrybiškumą ir net sveikatos problemų.
Reguliariai daryti pertraukėles, nustatyti ribas ir pasirūpinti, kad turėtume laiko poilsiui ir poilsiui, yra būtini norint išlaikyti produktyvumą. Gali atrodyti, kad darote mažiau, bet pastebėsite, kad pasiekiate daugiau ir patiriate mažiau streso.
Nebijokite atsitraukti nuo darbo ir atsikvėpti. Jūsų protas jums už tai padėkos, o jūsų darbas taip pat gali pagerėti.
9) Neigiamas savęs kalbėjimas
Visi turime vidinį balsą, nuolatinį komentarą, sklindantį mūsų galvoje. Tačiau kartais šis balsas gali būti didžiausias mūsų pačių priešas, pripildantis mūsų protus abejonių ir kritikos.
Neigiamas kalbėjimasis su savimi yra įprotis, kuris gali sugriauti mūsų pasitikėjimą ir savigarbą. Tai panašu į tai, kad mums į ausį nuolat šnabždantis priešininkas, priversdamas mus spėti savo sugebėjimus ir vertę.
Tačiau galia pakeisti šį pasakojimą slypi mumyse. Sąmoningai keisdami savo vidinį dialogą iš neigiamo į teigiamą, galime sukurti sveikesnį savęs įvaizdį ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Nustokime būti patys griežčiausiais kritikais. „Negaliu“ pakeiskime „galiu“, abejones – tikėjimu, o kritiką – meile. Nes nusipelnėme būti didžiausiu savo palinksminimu.
10) Pasipriešinimas pokyčiams
Pokyčiai yra vienintelė nuolatinė gyvenimo dalis. Tačiau daugelis iš mūsų tam priešinasi, įsikibę į tai, kas pažįstama ir patogu. Šis pasipriešinimas gali mus įstrigti senuose modeliuose ir neleisti mums augti.
Priimti pokyčius nereiškia aklai priimti viską, kas ateina mūsų kelyje. Tai yra atvirumas naujoms galimybėms, prisitaikymas prie naujų aplinkybių ir pokyčių suvokimas kaip galimybė mokytis ir tobulėti.
Išlaisvinkime savo gniaužtus nuo pažįstamo ir ženkime į nežinomybę. Nes magija vyksta už mūsų komforto zonos ribų, o ne joje.
Apmąstymas apie kelionę
Asmeninio augimo siūlų pynimas gali būti sudėtingas procesas. Tai ne tik naujų įgūdžių mokymasis ar žinių įgijimas, bet ir tam tikrų mus stabdančių įpročių atsisakymas.
Sprendimas tapti geresniu žmogumi yra labai asmeniškas ir kiekvieno iš mūsų unikalus. Tačiau bendra žmonių patirtis rodo, kad yra tam tikri įpročiai, pavyzdžiui, tie, kuriuos aptarėme, kurie gali trukdyti mūsų kelionei.
Nesvarbu, ar tai būtų atidėliojimo įveikimas, pozityvumo suvokimas ar „ne“ pervargimas, kiekvienas žingsnis priartina mus prie geriausio savęs.
Kaip kartą pasakė garsus psichologas Carlas Rogersas: „Geras gyvenimas yra procesas, o ne būsena. Tai kryptis, o ne tikslas.
Taigi branginkime šį procesą, šią kelionę tobulėjimo link. Mokykimės, nesimokykime ir augkime. Nes siekdami tapti geresniais atrandame daugiau apie save ir mus supantį pasaulį.