Ar kada nors jautėtės taip, lyg būtumėte nesuprasti, nežinodami kodėl? Ar kažkas, ką pasakėte, nenusileido? Na, tu ne vienas.

Dažnai žmonės, turintys prastų socialinių įgūdžių, vartoja tam tikras frazes, nesuvokdami, kokią įtaką jos daro klausytojui. Šios frazės gali paversti pokalbius nepatogiai ir palikti neigiamą įspūdį.

Remiantis psichologija, šios frazės gali netyčia atstumti žmones. Šiame straipsnyje bus paryškintos 9 iš šių dažniausiai vartojamų frazių.

Tiesiog atminkite, kad mes visi buvome ten, o šiek tiek supratę ir prisitaikę galime pagerinti savo socialinius įgūdžius. Nes bendravimas juk yra raktas į geresnius santykius. Taigi pasinerkime.

1) „Aš jau žinojau, kad…”

Ar kada nors dalyvavote pokalbyje, kai kas nors dalijasi tuo, ką neseniai išmoko, ir atsako: „Aš jau tai žinojau“? Ši frazė netyčia gali pasirodyti atmetusi arba nuolaidžiaujanti.

Pokalbiai yra dvipusė gatvė, jos tikslas – keistis idėjomis ir mokytis vieniems iš kitų. Kai kas nors dalijasi kažkuo, jis dažnai tuo džiaugiasi arba mano, kad tai svarbu. Atmetus jį žodžiu „aš jau tai žinojau“, pokalbis gali būti nutrauktas ir kitas asmuo gali pasijusti nesvarbus.

Remiantis psichologija, ši frazė gali būti suvokiama kaip gynybos mechanizmas arba būdas įtvirtinti dominavimą pokalbyje. Tai gali sukurti kliūtis tarp žmonių ir pakenkti santykiams.

Žinodami tai, galime būti empatiškesniems pokalbiuose, sudaryti sąlygas stipresniems ryšiams ir geresniam bendravimui. Taigi, užuot sakę „Aš tai jau žinojau“, pabandykite atsakyti „Tai tikrai įdomu! Papasakok daugiau“. arba „Taip, aš taip pat girdėjau apie tai, kas tau atrodo žavingiausia?

Kiekvienas pokalbis yra galimybė augti ir suprasti ne tik mums, bet ir žmonėms, su kuriais bendraujame.

2) „Tai lengva…“

Prisimenu laiką, kai draugas sunkiai suprato sąvoką, kuri man pasirodė gana paprasta. Nieko negalvodama ištariau: „Tai lengva! Norėjau ją nuraminti, bet žvelgdama atgal suprantu, kad tai galėjo pasirodyti nejautri.

Frazė „Tai lengva“ gali netyčia sumenkinti žmogaus kovą ar iššūkį. Tai, kas gali būti lengva jums, gali būti nelengva kitiems, o tai pasakę jie gali pasijusti netinkami arba kvaili.

Psichologija rodo, kad ši frazė gali sukurti palyginimo ir konkurencijos atmosferą, kuri dažnai kenkia sveikų santykių puoselėjimui.

Geresnis būdas būtų pasakyti kažką panašaus į: „Man šis metodas buvo naudingas, kai jo mokiausi, ar norėtumėte, kad parodyčiau? Tokiu būdu jūs teikiate paramą nepakenkdami jų jausmams.

Būtent šie subtilūs bendravimo pokyčiai gali pakeisti mūsų socialinių sąveikų pasaulį.

3) „Tu visada…“ arba „Tu niekada…“

Frazės „Tu visada…“ arba „Tu niekada…“ yra absoliučios, galinčios sukelti trintį santykiuose. Jie įstumia žmones į kampą ir daro prielaidas apie jų elgesį. Tai pažinimo iškraipymo forma, žinoma kaip „viskas arba nieko mąstymas“, paprastai susijęs su nerimu ir depresija.

Šie teiginiai gali pasirodyti kaip kaltinantys ir konfrontuojantys, kaltinantys kitą asmenį. Jie nepalieka vietos išimtims ar supratimui.

Vietoj to, veiksmingiau išreikšti, kaip jaučiatės ir ką pastebėjote, pvz., „Jaučiuosi nusiminęs, kai pastebiu, kad…“ Toks požiūris rečiau privers kitą asmenį į gynybą ir skatina atvirą dialogą.

Atminkite, kad efektyvus bendravimas reiškia savo minčių ir jausmų išreiškimą taip, kad juos išgirstų ir suprastų kiti, nesukeliant nereikalingų konfliktų ar nesusipratimų.

4) „Kad ir kas“

„Kad ir kas“ yra frazė, kuri dažnai vartojama, kai kas nors nori atmesti pokalbį arba parodyti abejingumą. Šis vienintelis žodis gali turėti daug svarbos ir gali būti lengvai suvokiamas kaip atmetantis, nepagarbus ar nerūpestingas.

Naudojant pokalbį „bet kas“ gali greitai nutraukti bendravimą ir kitas asmuo pasijusti neišgirstas ar nesvarbus. Tai tarsi užtrenkti duris dialogui.

Vietoj to, jei jaučiate pagundą pasakyti „bet ką“, pabandykite išreikšti, kodėl jaučiatės nusivylę arba kodėl norite baigti pokalbį. Galbūt taip yra todėl, kad esate pavargęs, pervargęs arba jaučiatės tarsi eitumėte ratu.

Sąžiningumas gali labai padėti skatinti supratimą ir palaikyti sveiką pokalbį. Atminkite, kad jūsų žodžiai turi galią, todėl naudokite juos protingai.

5) „Neįsižeisk, bet…“

„Ne įžeidimas, bet…“ yra frazė, kuri dažnai būna prieš įžeidžiantį ar kritišką pareiškimą. Atrodo, tarsi tai sakydami, manome, kad tai suteikia mums laisvą leidimą pasakyti ką nors galimai įžeidžiančio be pasekmių.

Tačiau ši frazė gali pasirodyti kaip nenuoširdi arba pasyviai agresyvi. Tai signalizuoja klausytojui, kad jiems gali nepatikti tai, kas vyksta toliau, ir jis gali nukreipti juos į gynybą.

Užuot vartoję šią frazę, būkite tiesesni ir mandagesni. Jei turite konstruktyvios kritikos, būkite švelnus ir įsitikinkite, kad tai naudinga. Geras būdas galėtų būti „Aš matau kitaip, nes…“ arba „Ar pagalvojote…“.

Atminkite, kad įmanoma būti sąžiningam ir neįžeidžiant. Svarbiausia bendrauti su gerumu ir pagarba.

6) „Man nerūpi“

„Man nerūpi“ yra frazė, kuri gali būti gana įžeidžianti, kai naudojama tam tikruose kontekstuose. Tai gali perteikti abejingumą, šaltumą ar net priešiškumą. Tai būdas atmesti kito žmogaus jausmus ar nuomonę.

Mano gyvenime buvo atvejų, kai kas nors man pasakė: „Man nerūpi“, ir tai atrodė kaip smūgis į žarną. Tai privertė mane jaustis nereikšmingu ir neįvertintu, ir esu tikras, kad daugelis kitų taip pat patyrė tai.

Užuot sakę „man nerūpi“, pabandykite konkrečiau išreikšti savo jausmus. Jei jaučiatės priblokšti, pasakykite tai. Jei jūsų nedomina tam tikra tema, išsakykite tai mandagiai.

Tikslas yra aiškiai ir empatiškai bendrauti. Juk mūsų žodžiai gali nutiesti tiltus ar sienas, visada priklauso nuo mūsų pačių, kurį iš jų pastatyti.

7) „Tai ne mano kaltė“

Prieš daugelį metų aš dažnai vartodavau frazę „Tai ne mano kaltė“, kai kas nutikdavo blogai. Tai buvo instinktyvus būdas apsisaugoti nuo kaltinimų ar kritikos.

Tačiau ši frazė dažnai gali pasirodyti kaip gynybinė arba neatsakinga. Tai gali sudaryti kliūtis bendraujant ir trukdyti spręsti problemas.

Vietoj to, gali būti naudingiau sutelkti dėmesį į problemų sprendimą, o ne kaltinti. Frazės, pvz., „Pažiūrėkime, kaip galime kartu tai išspręsti“ arba „Suprantu, kaip jaučiatės, sugalvokime sprendimą“, gali paskatinti bendradarbiavimo ir supratingumo atmosferą.

Tokiu būdu keisdami savo kalbą ne tik tobuliname savo socialinius įgūdžius, bet ir kuriame tvirtesnius, supratingesnius santykius.

8) „Tu per daug reaguoji“

Frazė „Tu per daug reaguoji“ pokalbyje gali būti gana žalinga. Tai panaikina kito žmogaus jausmus ir išgyvenimus, todėl jie jaučiasi nesuprasti arba atleisti.

Pasakymas kam nors, kad jie per daug reaguoja, yra tas pats, kas pasakyti, kad jų jausmai ar reakcijos yra neteisingi, todėl jie gali apsiginti arba visiškai užsidaryti.

Verčiau pabandykite įsijausti į jų požiūrį. Galite pasakyti kažką panašaus į: „Matau, kad tai jus tikrai nervina“ arba „Pakalbėkime, kodėl tai sukelia tokią stiprią reakciją“.

Atminkite, kad empatija ir supratimas yra labai svarbūs palaikant sveiką bendravimą ir tvirtus santykius.

9) „nusiramink“

„Nusiraminti“ yra frazė, dažnai vartojama turint gerus ketinimus, tačiau gali sukelti visiškai priešingą reakciją. Tai gali atrodyti kaip atmetimas kito asmens emocinei būsenai ir netgi gali paaštrinti situaciją.

Užuot liepę kam nors nusiraminti, pabandykite pripažinti jo jausmus. Frazės, pvz., „Suprantu, kad esi nusiminęs“ arba „Tai tikrai jums sunku“, gali padėti išskleisti situaciją ir parodyti, kad jums rūpi jų jausmai.

Kai patvirtiname kitų emocijas, sukuriame saugią erdvę atviram bendravimui, vedančiam į sveikesnius ir prasmingesnius ryšius.

Esmė: tai apie empatiją

Nulupę žmonių sąveikos ir bendravimo sluoksnius, dažnai pamatome empatiją pačioje jos esmėje.

Empatija, gebėjimas suprasti kitų jausmus ir jais dalytis yra sėkmingos socialinės sąveikos kertinis akmuo. Tai leidžia mums užmegzti ryšį gilesniu lygmeniu, puoselėti prasmingus santykius ir naršyti sudėtingose ​​žmogaus emocijose.

Kai vartojame frazes, kurios netyčia atmeta arba paneigia kitų jausmus, iš esmės mums trūksta empatijos. Tačiau tai nebūtinai yra charakterio trūkumas ar fiksuota savybė. Empatiją galima ugdyti ir ugdyti sąmoningomis pastangomis ir supratimu.

Ši kelionė prasideda nuo savęs pažinimo – savo žodžių įtakos atpažinimo ir siekio tobulėti. Svarbu suprasti, kad mūsų žodžiai gali atverti duris arba pastatyti sienas.

Taigi kitą kartą, kai paslysite į senus modelius, prisiminkite, kokią galią neša jūsų žodžiai. Rinkitės juos atsargiai, kalbėkite maloniai ir klausykite su empatija. Galų gale, tai ne tik tai, ką mes sakome, bet ir tai, kaip leidžiame jaustis kitiems, iš tikrųjų formuoja mūsų socialinę dinamiką.

Ar tu tikrai pažįsti save?

Jūsų NEMOKAMAI suasmenintas Mėnulio skaitymas tyrinėja slaptas jūsų asmenybės, santykių ir tikrojo gyvenimo tikslo gelmes.

Gaukite nemokamą skaitymą



Source link

By admin

Draugai: - Marketingo paslaugos - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Karščiausios naujienos - Ultragarsinis tyrimas - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Nuotekų valymo įrenginiai -  Padelio treniruotės - Pranešimai spaudai -